Suttantapiñake

Aïguttaranikàyo

Dutiyo bhàgo

Catukkanipàto

Namo tassa bhagavato arahato sammàsambuddhassa.

1. Pañhamo paõõàsako



[BJT Page 042] [\x 42/]



3. Uruvelavaggo.

4. 1. 3. 1.

(Pañhama uruvelasuttaü)



[PTS Page 020] [\q 20/]



21. (evaü me sutaü:) ekaü(1) samayaü bhagavà sàvatthiyaü viharati jetavane anàthapiõóikassa àràme. Tatra kho bhagavà bhikkhå àmantesi bhikkhavo'ti. Bhadanteti te bhikkhå bhagavato paccassosuü. Bhagavà etadavoca:



Ekamidàhaü bhikkhave samayaü uruvelàyaü viharàmi najjà nera¤jaràya tãre ajapàlanigrodhe pañhamàbhisambuddho.

Tassa mayhaü bhikkhave rahogatassa patisallãnassa evaü cetaso parivitakko udapàdi: dukkhaü kho agàravo(2) viharati appatisso. Kannu kho ahaü samaõaü và bràhmaõaü và sakkatvà garukatvà(3) upanissàya vihareyyanti. Tassa mayhaü bhikkhave etadahosi:



Aparipårassa kho ahaü sãlakkhandhassa pàripåriyà a¤¤aü samaõaü và bràhmaõaü và sakkatvà garukatvà upanissàya vihareyyaü, na kho panàhaü passàmi sadevake loke samàrake sabrahmake sassamaõabràhmaõiyà pajàya sadevamanussàya a¤¤aü samaõaü và bràhmaõaü và attanà sãlasampannataraü yamahaü sakkatvà garukatvà upanissàya vihareyyaü.



Aparipårassa kho ahaü samàdhikkhandhassa pàripåriyà a¤¤aü samaõaü và bràhmaõaü và sakkatvà garukatvà upanissàya vihareyyaü, na kho panàhaü passàmi sadevake loke samàrake sabrahmake sassamaõabràhmaõiyà pajàya sadevamanussàya a¤¤aü samaõaü và bràhmaõaü và attanà samàdhi sampannataraü yamahaü sakkatvà garukatvà upanissàya vihareyyaü.



Aparipårassa kho ahaü pa¤¤àkkhandhassa pàripåriyà a¤¤aü samaõaü và bràhmaõaü và sakkatvà garukatvà upanissàya vihareyyaü, na kho panàhaü passàmi sadevake loke samàrake sabrahmake sassamaõabràhmaõiyà pajàya sadevamanussàya a¤¤aü samaõaü và bràhmaõaü và attanà pa¤¤àsampannataraü yamahaü sakkatvà garukatvà upanissàya vihareyyaü.



Aparipårassa kho ahaü vimuttikkhandhassa pàripåriyà a¤¤aü samaõaü và bràhmaõaü và sakkatvà garukatvà upanissàya vihareyyaü,(4) na kho panàhaü passàmi sadevake loke samàrake sabrahmake sassamaõabràhmaõiyà pajàya sadevamanussàya a¤¤aü samaõaü và bràhmaõaü và attanà vimuttisampannataraü yamahaü sakkatvà garukatvà upanissàya vihareyyanti.



Tassa mayhaü bhikkhave etadahosi: yannånàhaü yopàyaü dhammo(5) mayà abhisambuddho tameva dhammaü sakkatvà garukatvà upanissàya vihareyyanti.



[BJT Page 044. [\x 44/] ]



Atha(6) kho bhikkhave brahmà sahampati mama cetasà



[PTS Page 021] [\q 21/]



cetoparivitakkama¤¤àya seyyathàpi nàma balavà puriso sammi¤jitaü(7) và bàhaü pasàreyya, pasàritaü và bàhaü sammi¤jeyya, evamevaü brahmaloke antarahito mama purato pàturahosi.



Atha kho bhikkhave brahmà sahampati ekaüsaü uttaràsaïgaü karitvà dakkhiõaü jàõumaõóalaü puthuviyaü nihantvà yenàhaü tena¤jaliü paõàmetvà(8) maü etadavoca: evametaü bhagavà evametaü sugata, yepi te bhante ahesuü atãtamaddhànaü arahanto sammàsambuddhà. Tepi bhagavanto(9) dhammaü yeva sakkatvà garukatvà upanissàya vihariüsu. Yepi te bhante bhavisasanti anàgatamaddhànaü arahanto sammàsambuddhà, tepi bhagavanto(10) dhammaü yeva sakkatvà garukatvà upanissàya viharissanti.(11) Bhagavàpi bhante etarahi arahaü sammàsambuddho dhammaü yeva sakkatvà garukatvà upanissàya viharatåti.



Idamavoca brahmà sahampati. Idaü vatvà athàparaü etadavoca:



47. Ye cabbhatãtà (12) sambuddhà ye ca buddhà anàgatà,

Yo cetarahi(13) sambuddho bahunnaü sokanàsano.



48. Sabbe saddhammagaruno vihaüsu viharanti ca,

Athopi viharissanti esà buddhàna dhammatà.



49. Tasmà hi atthakàmena mahattamabhikaïkhatà,(14)

Saddhammo garukàtabbo saraü buddhànasàsananti.(15)



Idamavoca bhikkhave brahmà sahampati. Idaü vatvà maü abhivàdetvà padakkhiõaü katvà tatthevantaradhàyã.



Athakhvàhaü bhikkhave brahmuno ca ajjhesanaü viditvà attano ca patiråpaü, yopàyaü dhammo mayà abhisambuddho tameva dhammaü sakkatvà garukatvà upanissàya vihàsiü. Yato ca(16) kho bhikkhave saïghopi mahattena samannàgato atha me saïghepi (tibba) gàravoti.



4. 1. 3. 2.

( Dutiya uruvelasuttaü)



(Sàvatthinidànaü:)



22. [PTS Page 022] [\q 22/]



ekamidàhaü bhikkhave samayaü uruvelàyaü viharàmi najjà nera¤jaràya tãre ajapàlanigrodhe pañhamàbhisambuddho. Atha kho bhikkhave sambahulà bràhmaõà jiõõà vuddhà mahallakà addhagatà vayoanuppattà yenàhaü tenupasaïkamiüsu. Upasaïkamitvà mama saddhiü sammodiüsu. Sammodanãyaü kathaü sàràõãyaü vãtisàretvà ekamantaü nisãdiüsu. Ekamantaü nisinnà kho bhikkhave te bràhmaõà maü etadavocuü:



[BJT Page 046. [\x 46/] ]



Sutaü netaü(17) bho gotama na samaõo gotamo bràhmaõe jiõõe vuddhe mahallake addhagate vayoanuppatte abhivàdeti và paccuññheti và àsanena và nimanteti. Tayidaü bho gotama tatheva. Nahi bhavaü gotamo bràhmaõe jiõõe vuddhe mahallake addhagate vayoanuppatte abhivàdeti và paccuññheti và àsanena và nimanteti. Tayidaü bho gotama na sampannamevàti.



Tassa mayhaü bhikkhave etadahosi: na vatime (18) àyasmanto jànanti theraü và(19) therakaraõe và dhamme. Vuddho cepi bhikkhave hoti àsãtiko và nàvutiko và vassasatiko và jàtiyà. So ca hoti akàlavàdã abhåtavàdã anatthavàdã adhammavàdã avinayavàdã anidhànavatiü vàcaü bhàsità akàlena anapadesaü apariyantavatiü anatthasaühitaü. Atha kho so bàlo therotveva saïkhaü gacchati.



Daharo cepi bhikkhave hoti yuvà susukàëakeso bhaddena yobbanena samannàgato pañhamena vayasà. So ca hoti kàlavàdã bhåtavàdã atthavàdã dhammavàdã vinayavàdã nidhànavatiü vàcaü bhàsità kàlena sàpadesaü pariyantavatiü atthasaühitaü. Atha kho so paõóito therotveva(20) saïkhaü gacchati.



Cattàrome, bhikkhave therakaraõà dhammà. Katame cattàro?



Idha bhikkhave bhikkhu sãlavà hoti pàtimokkhasaüvarasaüvuto viharati àcàragocarasampanno aõumattesu vajjesu bhayadassàvã samàdàya sikkhati sikkhàpadesu. Bahussuto



[PTS Page 023] [\q 23/]



hoti sutadharo sutasannicayo. Ye te dhammà àdikalyàõà majjhekalyàõà pariyosànakalyàõà sàtthà savya¤janà kevalaparipuõõaü parisuddhaü brahmacariyaü abhivadanti. Tathàråpàssa dhammà bahussutà honti dhatà(21) vacasà paricità manasànupekkhità diññhiyà suppañividdhà.



Catunnaü jhànànaü àbhicetasikànaü diññhadhammasukhavihàrànaü nikàmalàbhã hoti akicchalàbhã akasiralàbhã.

âsavànaü khayà anàsavaü cetovimuttiü pa¤¤àvimuttiü diññheva dhamme sayaü abhi¤¤à sacchikatvà upasampajja viharati.

Ime kho bhikkhave cattàro therakaraõà dhammà ti.



[BJT Page 048] [\x 48/]



50. Yo uddhatena cittena sampha¤ca(22) bahubhàsati,

Asamàhitasaïkappo asaddhammarato mago,

ârà so thàvareyyamhà pàpadiññhi anàdaro.



51. Yo ca sãlena sampanno sutavà pañibhànavà,

Sa¤¤ato thiradhammesu (23) pa¤¤àyatthaü(24) vipassati,

Pàragå sabbadhammànaü akhilo pañibhànavà.



52. Pahãõajàtimaraõo brahmacariyassa kevalã,

Tamahaü vadàmi theroti yassa no santi àsavà,

âsavànaü khayà bhikkhu so theroti(25) pavuccatãti.



4. 1. 3. 3.

(Lokasuttaü)



(Sàvatthinidànaü:)



23. Loko bhikkhave tathàgatena abhisambuddho. Lokasmà tathàgato visaüyutto. Lokasamudayo bhikkhave tathàgatena abhisambuddho. Lokasamudayo tathàgatassa pahãõo. Lokanirodho bhikkhave tathàgatena abhisambuddho. Lokanirodho tathàgatassa sacchikato. Lokanirodhagàminãpañipadà bhikkhave tathàgatena abhisambuddhà. Lokanirodhagàminãpañipadà tathàgatassa bhàvità.



Yaü bhikkhave sadevakassa lokassa samàrakassa sabrahmakassa sassamaõabràhmaõiyà pajàya sadevamanussàya diññhaü sutaü mutaü vi¤¤àtaü pattaü



[PTS Page 024] [\q 24/]



pariyesitaü anuvicaritaü manasà, sabbaü(26) taü tathàgatena abhisambuddhaü. Tasmà tathàgato'ti vuccati.



Ya¤ca bhikkhave rattiü tathàgato abhisambujjhati, ya¤ca rattiü parinibbàyati, yaü etasmiü antare bhàsati lapati niddisati, sabbaü taü tatheva hoti. No a¤¤athà. Tasmà tathàgato'ti vuccati.



Yathàvàdã bhikkhave tathàgato tathàkàrã, yathàkàrã tathàvàdã, iti

Yathàvàdã tathàkàrã yathàkàrã tathàvàdã. Tasmà tathàgato'ti vuccati.(27)



Sadevake bhikkhave loke samàrake sabrahmake sassamaõabràhmaõiyà pajàya sadevamanussàya tathàgato abhibhå anabhibhåto, a¤¤adatthu daso vasavattã. Tasmà tathàgato'ti vuccati.



53. Sabbalokaü (28) abhi¤¤àya sabbaloke yathà tathaü,

Sabbaloka(29)visaüyutto sabbaloke anåpayo.(30)



[BJT Page 050] [\x 50/]



54. Sa ve sabbàbhibhå dhãro sabbaganthappamocano,

Phuññhassa(31) paramà santi nibbànaü akutobhayaü.



55. "Esa khãõàsavo buddho anãghocchinnasaüsayo,

Sabbakammakkhayaü patto vimutto upadhisaïkhaye.



56. Esa so bhagavà buddho esa sãho anuttaro,

Sadevakassa lokassa brahmacakkaü pavattayã. "



57. Iti devamanussà ca ye buddhaü saraõaügatà,

Saïgamma naü namassanti mahantaü vãtasàradaü.



58. "Danto damayataü seññho santo samayataü isã,

Mutto mocayataü aggo tiõõo tàrayataü varo"



59. Iti hetaü namassanti mahantaü vãtasàradaü,

Sadevakasmiü lokasmiü natthi te pañipuggaloti.



4. 1. 3. 4.

(Kàëakàràmasuttaü)



24. (Evaü me sutaü:) ekaü samayaü bhagavà sàkete viharati kàëakàràme.(32) Tatra kho bhagavà bhikkhå àmantesi bhikkhavoti. Bhadanteti te bhikkhå bhagavato paccassosuü. Bhagavà etadavoca:



[PTS Page 025] [\q 25/]



yaü bhikkhave sadevakassa lokassa samàrakassa sabrahmakassa sassamaõabràhmaõiyà pajàya sadevamanussàya diññhaü sutaü mutaü vi¤¤àtaü pattaü pariyesitaü anuvicaritaü manasà, tamahaü jànàmi.



Yaü bhikkhave sadevakassa lokassa samàrakassa sabrahmakassa sassamaõabràhmaõiyà pajàya sadevamanussàya diññhaü sutaü mutaü vi¤¤àtaü pattaü pariyesitaü anuvicaritaü manasà, tamahaü(33) abbha¤¤àsiü. Taü tathàgatassa viditaü. Taü tathàgato na upaññhàsi.



Yaü bhikkhave sadevakassa lokassa samàrakassa sabrahmakassa sassamaõabràhmaõiyà pajàya sadevamanussàya diññhaü sutaü mutaü vi¤¤àtaü pattaü pariyesitaü anuvicaritaü manasà, tamahaü jànàmãti vadeyyaü, taü mama assa musà.



[BJT Page 052] [\x 52/]



Yaü bhikkhave sadevakassa lokassa samàrakassa sabrahmakassa sassamaõabràhmaõiyà pajàya sadevamanussàya diññhaü sutaü mutaü vi¤¤àtaü pattaü pariyesitaü anuvicaritaü manasà, tamahaü jànàmi ca na ca(34) jànàmãti vadeyyaü, tampassa tàdisameva. Tamahaü neva jànàmi na najànàmãti vadeyyaü, taü mama assa kali.



Iti kho bhikkhave tathàgato daññhà(35) daññhabbaü diññhaü na ma¤¤ati. Adiññhaü na ma¤¤ati. Daññhabbaü na ma¤¤ati. Daññhàraü na ma¤¤ati. Sutà (36) sotabbaü sutaü na ma¤¤ati. Asutaü na ma¤¤ati. Sotabba na ma¤¤ati. Sotàraü na ma¤¤ati. Mutà (37) motabbaü mutaü na ma¤¤ati. Amutaü na ma¤¤ati. Motabbaü na ma¤¤ati. Motàraü na ma¤¤ati. Vi¤¤àtà (38) vi¤¤àtabbaü vi¤¤àtaü na ma¤¤ati. Avi¤¤àtaü na ma¤¤ati. Vi¤¤àtabbaü na ma¤¤ati. Vi¤¤àtàraü na ma¤¤ati.



Iti kho bhikkhave tathàgato diññhasutamutavi¤¤àtabbesu dhammesu tàdãyeva tàdã. Tamhà ca pana (39) tàditamhà a¤¤o(40) tàdã uttaritaro và paõãtataro và natthãti vadàmãti.



60. Yaü ki¤ci diññhaü va sutaü mutaü và

Ajjhositaü saccamutaü paresaü,(41)

Na tesu tàdã saya(42)saüvutesu

Saccaü musà(43)vàpi paraü daheyyaü.



61. Etaü ca sallaü pañigacca(44) disvà

Ajjhosità yattha pajà visattà,

[PTS Page 026] [\q 26/]

Jànàmi passàmi tatheva etaü

Ajjhositaü natthi tathàgatànanti.



4. 1. 3. 5.

(Brahmacariyasuttaü)



(Sàvatthinidànaü:)



25. Nayidaü bhikkhave brahmacariyaü vussati janakuhanatthaü, na janalapanatthaü, na làbhasakkàrasilokànisaüsatthaü, na itivàdappamokkhànisaüsatthaü, na iti maü jano jànàtåti. Atha kho idaü bhikkhave brahmacariyaü vussati saüvaratthaü, pahàõatthaü, viràgatthaü, nirodhatthanti.



62. Saüvaratthaü pahàõatthaü brahmacariyaü anãtihaü,(45)

Adesayi so bhagavà nibabànogadhagàminaü.



63. Esa maggo mahantehi(46) anuyàto mahesihi,

Ye ca(47) taü pañipajjanti yathà buddhena desitaü,

Dukkhassantaü karissanti satthusàsanakàrinoti.



[BJT Page 054. [\x 54/] ]

4. 1. 3. 6.

(Kuhakasuttaü)



26. Ye te bhikkhave bhikkhå kuhà thaddhà lapà siïgã unnaëà asamàhità, na me te bhikkhave bhikkhå màmakà. Apagatà ca te bhikkhave bhikkhå imasmà dhammavinayà. Na ca te imasmiü dhammavinaye vuddhiü viråëhiü vepullaü àpajjanti.



Ye ca kho te bhikkhave bhikkhå nikkuhà nillapà dhãrà atthaddhà susamàhità, te(48) kho me bhikkhave bhikkhå màmakà. Anapagatà ca te bhikkhave bhikkhå imasmà dhammavinayà. Te ca imasmiü dhammavinaye vuddhiü viråëhiü vepullaü àpajjantãti.



64. Kuhà thaddhà lapà siïgã unnaëà asamàhità,

Na te dhamme viråhanti sammàsambuddhadesite.



65. Nikkuhà nillapà dhãrà atthaddhà susamàhità,

Te ve dhamme viråhanti sammàsambuddhadesiteti.



4. 1. 3. 7

( Santuññhisuttaü)



27. Cattàrimàni bhikkhave appàni ca sulabhàni ca, anavajjàni tàni ca. Katamàni cattàri?



Paüsukålaü bhikkhave cãvarànaü appa¤ca sulabha¤ca,

[PTS Page 027] [\q 27/] ta¤ca anavajjaü. Piõóiyàlopo bhikkhave bhojanànaü appa¤ca sulabha¤ca, ta¤ca anavajjaü. Rukkhamålaü bhikkhave senàsanànaü appa¤ca sulabha¤ca, ta¤ca anavajjaü. Påtimuttaü bhikkhave bhesajjànaü appa¤ca sulabha¤ca, ta¤ca anavajjaü.



Imàni kho bhikkhave cattàri appàni ca(49) sulabhàni ca, (50) tàni anavajjàni.



Yato kho bhikkhave bhikkhu appena ca(51)santuññho hoti sulabhena ca. Idamassàhaü a¤¤ataraü sàma¤¤aïganti vadàmãti.



66. Anavajjena tuññhassa appena sulabhena ca,

Na senàsanamàrabbha cãvarampànabhojanaü,

Vighàto hoti cittassa disà na pañiha¤¤ati.



67. Ye cassa dhammà akkhàtà sàma¤¤assànulomikà,

Adhiggahãtà tuññhassa appamattassa bhikkhunoti.



[BJT Page 056. [\x 56/] ]



4. 1. 3. 8.

(Ariyavaüsasuttaü)



28. Cattàro, me bhikkhave ariyavaüsà agga¤¤à, ratta¤¤à, vaüsa¤¤à, poràõà, asaïkiõõà, asaïkiõõapubbà, na saïkãyanti, na saïkãyissanti, appatikuññhà samaõehi bràhmaõehi vi¤¤åhi. Katame cattàro?



Idha bhikkhave bhikkhu santuññho hoti (52) itarãtarena cãvarena,

Itarãtaracãvarasantuññhiyà ca vaõõavàdã. Na ca cãvarahetu anesanaü appatiråpaü àpajjati. Aladdhà ca cãvaraü na paritassati. Laddhà ca cãvaraü agathito (53) amucchito anajjhàpanno(54) àdãnavadassàvã nissaraõapa¤¤o paribhu¤jati.(55) Tàya va pana itarãtaracãvarasantuññhiyà nevattànukkaüseti. No paraü vambheti. So hi tattha dakkho analaso sampajàno patissato. Ayaü vuccati bhikkhave bhikkhu poràõe(56) agga¤¤e ariyavaüse ñhito.



Puna ca paraü bhikkhave bhikkhu santuññho hoti itarãtarena piõóapàtena, itarãtarapiõóapàtasantuññhiyà ca vaõõavàdã. Na ca piõóapàtahetu anesanaü appatiråpaü àpajjati. Aladdhà ca piõóapàtaü na paritassati. Laddhà ca piõóapàtaü agathito amucchito anajjhàpanno àdãnavadassàvã

[PTS Page 028] [\q 28/] nissaraõapa¤¤o paribhu¤jati. Tàya ca pana itarãtarapiõóapàta santuññhiyà nevattànukkaüseti. No paraü vambheti. So hi tattha dakkho analaso sampajàno patissato. Ayaü vuccati bhikkhave bhikkhu poràõe agga¤¤e ariyavaüse ñhito.



Puna ca paraü bhikkhave bhikkhu santuññho hoti itarãtarena senàsanena, itarãtarasenàsanasantuññhiyà ca vaõõavàdã. Na ca senàsanahetu anesanaü appatiråpaü àpajjati. Aladdhà ca senàsanaü na paritassati. Laddhà ca senàsanaü agathito amucchito anajjhàpanno àdãnavadassàvã nissaraõapa¤¤o paribhu¤jati. Tàya ca pana itarãtarasenàsanasantuññhiyà nevattànukkaüseti. No paraü vambheti. So hi tattha dakkho analaso sampajàno patissato. Ayaü vuccati bhikkhave bhikkhu poràõe agga¤¤e ariyavaüse ñhito.



Puna ca paraü bhikkhave bhikkhu bhàvanàràmo hoti bhàvanàrato, pahànàràmo hoti pahànarato. Tàya ca pana bhàvanàràmatàya bhàvanàratiyà pahànàràmatàya pahànaratiyà nevattànukkaüseti. No paraü vambheti. So hi tattha dakkho analaso sampajàno patissato. Ayaü vuccati bhikkhave bhikkhu poràõe agga¤¤e ariyavaüse ñhito.



[BJT Page 058] [\x 58/]



Ime kho bhikkhave cattàro ariyavaüsà agga¤¤à, ratta¤¤à, vaüsa¤¤à, poràõà. Asaïkiõõà. Asaïkiõõapubbà, na saïkãyanti, na saïkãyissanti. Appatikuññhà samaõehi bràhmaõehi vi¤¤åhi.



Imehi ca pana bhikkhave catåhi ariyavaüsehi samannàgato bhikkhu puratthimàya cepi disàya viharati, sveva aratiü sahati, na taü arati sahati. Pacchimàya cepi disàya viharati, sveva aratiü sahati, na taü arati sahati. Uttaràya cepi disàya viharati, sveva aratiü sahati, na taü arati sahati. Dakkhiõàya cepi disàya viharati, sveva aratiü sahati, na taü arati sahati. Taü kissa hetu: aratiratisaho hi bhikkhave dhãroti.



68. Nàrati sahati vãraü nàrati vãrasaühati,(57)

Dhãro ca aratiü sahati dhãro hi aratiü saho.(58)



69. [PTS Page 029] [\q 29/] sabbakammavihàyinaü(59) panunnaü(60) ko nivàraye,

Nekkhaü(61) jambonadasseva ko taü ninditumarahati,

Devàpi naü pasaüsanti brahmunàpi pasaüsitoti.



4. 1. 3. 9

(Dhammapadasuttaü)



29. Cattàrimàni bhikkhave dhammapadàni agga¤¤àni, ratta¤¤àni, vaüsa¤¤àni, poràõàni, asaïkiõõàni, asaïkiõõapubbàni, na saïkãyanti, na saïkãyissanti, appatikuññhàni samaõehi bràhmaõehi vi¤¤åhi katamàni cattàri?



Anabhijjhà bhikkhave dhammapadaü agga¤¤aü, ratta¤¤aü, vaüsa¤¤aü, poràõaü, asaïkiõõaü, asaïkiõõapubbaü, na saïkãyati, na saïkãyissati, appatikuññhaü samaõehi bràhmaõehi vi¤¤åhi.



Avyàpàdo bhikkhave dhammapadaü agga¤¤aü, ratta¤¤aü, vaüsa¤¤aü poràõaü, asaïkiõõaü, asaïkiõõapubbaü, na saïkãyati, na saïkãyissati, appatikuññhaü samaõehi bràhmaõehi vi¤¤åhi.



[BJT Page 060] [\x 60/]



Sammàsati bhikkhave dhammapadaü agga¤¤aü, ratta¤¤aü, vaüsa¤¤aü, poràõaü, asaïkiõõaü, asaïkiõõapubbaü, na saïkãyati, na saïkãyissati. Appatikuññhaü samaõehi bràhmaõehi vi¤¤åhi.



Sammàsamàdhi bhikkhave dhammapadaü agga¤¤aü, ratta¤¤aü, vaüsa¤¤aü, poràõaü, asaïkiõõaü, asaïkiõõapubbaü, na saïkãyati, na saïkãyissati. Appatikuññhaü samaõehi bràhmaõehi vi¤¤åhi.



Imàni kho bhikkhave cattàri dhammapadàni agga¤¤àni, ratta¤¤àni, vaüsa¤¤àni, poràõàni, asaïkiõõàni, asaïkiõõapubbàni, na saïkãyanti, na saïkãyissanti. Appatikuññhàni samaõehi bràhmaõehi vi¤¤åhãti.



70. Anabhijjhàlu vihareyya avyàpannena cetasà,

Sato ekaggacittassa ajjhattaü susamàhitoti.



4. 1. 3. 10

(Paribbàjakasuttaü)



30. (Evaü me sutaü) ekaü samayaü bhagavà ràjagahe viharati gijjhakåñe pabbate. Tena kho pana samayena sambahulà abhi¤¤àtà abhi¤¤àtà paribbàjakà sappiniyàtãre (62) paribbàjakàràme pañivasanti. Seyyathãdaü: annahàro varadharo sakuludàyã ca paribbàjako a¤¤e ca abhi¤¤àtà abhi¤¤àtà paribbàjakà.



Atha kho bhagavà sàyanhasamayaü patisallànà vuññhito yena sappiniyà tãraü paribbàjakàràmo tenupasaïkami. Upasaïkamitvà pa¤¤atte àsane nisãdi. Nisajja kho bhagavà te paribbàjake etadavoca:



Cattàrimàni paribbàjakà dhammapadàni agga¤¤àni,

[PTS Page 030] [\q 30/] ratta¤¤àni, vaüsa¤¤àni, poràõàni, asaïkiõõàni, asaïkiõõapubbàni, na saïkãyanti, na saïkãyissanti. Appatikuññhàni samaõehi bràhmaõehi vi¤¤åhi. Katamàni cattàri?



[BJT Page 062. [\x 62/] ]



Anabhijjhà paribbàjakà dhammapadaü agga¤¤aü ratta¤¤aü vaüsa¤¤aü poràõaü asaïkiõõaü asaïkiõõapubbaü, na saïkãyati na saïkãyissati. Appatikuññhaü samaõehi bràhmaõehi vi¤¤åhi. Avyàpàdaü paribbàjakà dhammapadaü agga¤¤aü ratta¤¤aü vaüsa¤¤aü poràõaü asaïkiõõaü asaïkiõõapubbaü, na saïkãyati na saïkãyissati. Appatikuññhaü samaõehi bràhmaõehi vi¤¤åhi. Sammàsati paribbàjakà dhammapadaü agga¤¤aü ratta¤¤aü vaüsa¤¤aü poràõaü asaïkiõõaü asaïkiõõapubbaü, na saïkãyati na saïkãyissati. Appatikuññhaü samaõehi bràhmaõehi vi¤¤åhi. Sammàsamàdhi paribbàjakà dhammapadaü agga¤¤aü ratta¤¤aü vaüsa¤¤aü poràõaü asaïkiõõaü asaïkiõõapubbaü, na saïkãyati na saïkãyissati. Appatikuññhaü samaõehi

Bràhmaõehi vi¤¤åhi.



Imàni kho paribbàjakà cattàri dhammapadàni agga¤¤àni ratta¤¤àni vaüsa¤¤àni poràõàni asaïkiõõàni asaïkiõõapubbàni, na saïkãyanti na saïkãyissanti. Appatikuññhàni samaõehi bràhmaõehi vi¤¤åhi.



Yo kho paribbàjakà(63) evaü vadeyya: ahametaü anabhijjhaü dhammapadaü paccakkhàya abhijjhàluü kàmesu tibbasàràgaü samaõaü và bràhmaõaü và pa¤¤àpessàmãti. Tamahaü tattha evaü vadeyyaü: etu. Vadatu. Vyàharatu. Passàmissa ànubhàvanti.(64)



So vata paribbàjakà anabhijjhaü dhammapadaü paccakkhàya, abhijjhàluü kàmesu tibbasàràgaü samaõaü và bràhmaõaü và pa¤¤àpessatãti netaü ñhànaü vijjati.



Yo kho paribbàjakà evaü vadeyya: ahametaü abyàpàdaü dhammapadaü paccakkhàya byàpannacittaü paduññhamanasaïkappaü samaõaü và bràhmaõaü và pa¤¤àpessàmãti. Tamahaü tattha evaü vadeyyaü: etu. Vadatu. Vyàharatu. Passàmissa ànubhàvanti.



So vata paribbàjakà abyàpàdaü dhammapadaü paccakkhàya, byàpannacittaü paduññhamanasaïkappaü samaõaü và bràhmaõaü và pa¤¤àpessatãti netaü ñhànaü vijjati.



Yo kho paribbàjakà evaü vadeyya, ahametaü sammàsatiü dhammapadaü paccakkhàya, muññhassatiü asampajànaü samaõaü và bràhmaõaü và pa¤¤àpessàmãti. Tamahaü tattha evaü vadeyyaü: etu. Vadatu. Vyàharatu. Passàmissa ànubhàvanti.



So vata paribbàjakà sammàsatiü dhammapadaü paccakkhàya, muññhassatiü asampajànaü samaõaü và bràhmaõaü và pa¤¤àpessatãti netaü ñhànaü vijjati.



[BJT Page 064] [\x 64/]

Yo kho paribbàjakà evaü vadeyya: ahametaü sammàsamàdhiü dhammapadaü paccakkhàya asamàhitaü vibbhantacittaü samaõaü và bràhmaõaü và pa¤¤àpessàmãti. Tamahaü tattha evaü vadeyyaü, etu. Vadatu.

[PTS Page 031] [\q 31/] vyàharatu. Passàmissa ànubhàvanti.



So vata paribbàjakà sammàsamàdhiü dhammapadaü paccakkhàya asamàhitaü vibbhantacittaü samaõaü và bràhmaõaü và pa¤¤àpessatãti netaü ñhànaü vijjati.



Yo kho paribbàjakà imàni cattàri dhammapadàni garahitabbaü pañikkositabbaü ma¤¤eyya, tassa(65) diññheva dhamme cattàro sahadhammikà vàdànupàtà gàrayhà ñhànà(66) àgacchanti. Katame cattàro?

Anabhijjha¤ce bhavaü dhammapadaü garahati, pañikkosati. Ye ca hi(67) abhijjhàlå kàmesu tibbasaràgà samaõabràhmaõà, te bhoto pujjà.(68) Te bhoto pàsaüsà.



Abyàpàda¤ce bhavaü dhammapadaü garahati, pañikkosati. Ye ca hi byàpannacittà paduññhamanasaïkappà samaõabràhmaõà. Te bhoto pujjà. (69)Te bhoto pàsaüsà.



Sammàsati¤ce bhavaü dhammapadaü garahati, pañikkosati. Ye ca hi(70) muññhassatã asampajànà samaõabràhmaõà, te bhoto pujjà. Te bhoto pàsaüsà.



Sammàsamàdhi¤ce bhavaü dhammapadaü garahati, pañikkosati. Ye ca hi asamàhità vibbhantacittà samaõabràhmaõà. Te bhoto pujjà. Te bhoto pàsaüsà.



Yo kho paribbàjakà imàni cattàri dhammapadàni garahitabbaü pañikkositabbaü ma¤¤eyya, tassa diññheva dhamme ime(71) cattàro sahadhammikà vàdànupàtà gàrayhà ñhànà àgacchanni.



Ye pi te paribbàjakà ahesuü ukkalà vassabha¤¤à(72) ahetuvàdà, akiriyavàdà, natthikavàdà. Tepi imàni cattàri dhammapadàni na garahitabbaü na pañikkositabbaü ama¤¤iüsu. Taü kissa hetu: nindàbyàrosà upàrambhabhayàti.(73)



71. Abyàpanno sadà sato ajjhattaü susamàhito,

Abhijjhàvinaye sikkhaü appamattoti vuccatãti.



Uruvelavaggo tatiyo.



Tassuddànaü:

Dve uruvelà loko kàliko(74) brahmacariyena pa¤camaü,

Kuhaü santuññhi vaüso(75) dhammapadaü paribbàjakena càti.



1.

1[BJTS]= ekaü

[ChS]=

[PTS]= ekaü + 1 B. K. inserts Evaü me sutaü before ekaü.

[Thai]=

[Kambodian]=

2.

2[BJTS]= agàravo

[ChS]=

[PTS]= agàravo + 2 omited by B. K.

[Thai]=

[Kambodian]=

3.

3[BJTS]= garukatvà

[ChS]=

[PTS]= garukatvà + 3 B. K. garum katvà.

[Thai]=

[Kambodian]=

4.

4[BJTS]= upanissàya vihareyyaü

[ChS]=

[PTS]= upanissàya vihareyyaü + 4 S. S. omit aparipårassa kho ahaü vimuttikhandhssa, &c.

[Thai]=

[Kambodian]=

5.

5[BJTS]= yopàyaü dhammo

[ChS]=

[PTS]= yopàyaü dhammo + 5 B. K. yvàyaü dhammo.

[Thai]=

[Kambodian]=

6.

6[BJTS]= Atha

[ChS]=

[PTS]= Atha + 5 Compare M. 1. 5. 4.

[Thai]=

[Kambodian]=

7.

7[BJTS]= sammi¤jitaü + 1. Sami¤jitaü machasaü,

[ChS]=

[PTS]= sammi¤jitaü + 1 B. K. sami¤jitaü

[Thai]=

[Kambodian]=

8.

8[BJTS]= paõàmetvà

[ChS]=

[PTS]= panàmetvà + 2 B. K. paõàmetvà

[Thai]=

[Kambodian]=

9.

9[BJTS]= bhagavanto

[ChS]=

[PTS]= bhavanto + 3 B. K. B. bhagavanto

[Thai]=

[Kambodian]=

10.

10[BJTS]= bhagavanto

[ChS]=

[PTS]= bhavanto + 3 B. K. B. bhagavanto

[Thai]=

[Kambodian]=

11.

11[BJTS]= viharissanti.

[ChS]=

[PTS]= viharanti + 4 B. K. viharissanti.

[Thai]=

[Kambodian]=

12.

12[BJTS]= cabbhatãtà + 2. Ye ca atãtà machasaü.

[ChS]=

[PTS]=

[Thai]=

[Kambodian]=

13.

13[BJTS]= Yo cetarahi

[ChS]=

[PTS]= Yo c' etarahi + 5 B. K. Ye cetarahi

[Thai]=

[Kambodian]=

14.

14[BJTS]= mahattamabhikaïkhatà

[ChS]=

[PTS]= mahatam abhikaïkhatà + 6 B. K. mahattiü abhikaïkhatà

[Thai]=

[Kambodian]=

15.

15[BJTS]= buddhànasàsananti.

[ChS]=

[PTS]= buddhànasàsananti. + Saüyutta VI. 1. 2.

[Thai]=

[Kambodian]=

16.

16[BJTS]= ca

[ChS]=

[PTS]= ca + B. K. omits ca.

[Thai]=

[Kambodian]=

17.

17[BJTS]= netaü + 1. Metaü si.

[ChS]=

[PTS]=

[Thai]=

[Kambodian]=

18.

18[BJTS]= na vatime + 2. Nayime machasaü na vata me

[ChS]= na vata 'me + 1 B. K. na yime.

[PTS]=

[Thai]=

[Kambodian]=

19.

19[BJTS]= theraü và

[ChS]=

[PTS]= theraü và + 2 B. K. thera ca

[Thai]=

[Kambodian]=

20.

20[BJTS]= therotveva

[ChS]=

[PTS]= therotveva 3 B. K. therotveva.

[Thai]=

[Kambodian]=

21.

21[BJTS]= dhatà

[ChS]=

[PTS]= dhatà + 1 B. K. Sàtthaü ...........janaü ............ dhatà. See Cull. IX. 5. 1.

[Thai]=

[Kambodian]=

22.

22[BJTS]= sampha¤ca

[ChS]=

[PTS]= sampha¤ ca + 2 B. K. sampha¤ ca bahuü bhàsati. See Cull. XII. 1. 3; S. S. Sampa¤ca bahu, &c.

[Thai]=

[Kambodian]=

23.

23[BJTS]= thiradhammesu + 1. Dhãro dhammesu machasaü.

[ChS]=

[PTS]=

[Thai]=

[Kambodian]=

24.

24[BJTS]= pa¤¤àyatthaü

[ChS]=

[PTS]= pa¤¤àyatthaü + 3 B. K. pa¤¤àyatthaü.

[Thai]=

[Kambodian]=

25.

25[BJTS]= ti

[ChS]=

[PTS]= iti + 4 B. K. thero iti; S. S. ti

[Thai]=

[Kambodian]=

26.

26[BJTS]= sabbaü

[ChS]=

[PTS]= sabbaü + 1 S. S. Sammà.

[Thai]=

[Kambodian]=

27.

27[BJTS]= vuccati

[ChS]=

[PTS]= vuccatãti + 2 See Sumaïgala pp. 66, 67.

[Thai]=

[Kambodian]=

28.

28[BJTS]= Sabbalokaü + 2. Sabbaü lokaü ma. Cha. Saü.

[ChS]=

[PTS]=

[Thai]=

[Kambodian]=

29.

29[BJTS]= Sabbaloka

[ChS]=

[PTS]= Sabbaloka + 3 S. T. sabbaloke; B.K. Sabbaü lokaü

[Thai]=

[Kambodian]=

30.

30[BJTS]= anåpayo.

[ChS]=

[PTS]= anåpayo. + 4 B. K. anuppayo.

[Thai]=

[Kambodian]=

31.

31[BJTS]= Phuññhassa

[ChS]=

[PTS]= Phuññhassa + 5 P. B. K. Phuññhassa.

[Thai]=

[Kambodian]=

32.

32[BJTS]= kàëakàràme.

[ChS]=

[PTS]= kàëakàràme. + 6. S. M. kàlakàràme.

[Thai]=

[Kambodian]=

33.

33[BJTS]= tamahaü

[ChS]=

[PTS]= taü ahaü + 1 S. T. omits tam ahaü.

[Thai]=

[Kambodian]=

34.

34[BJTS]= ca na ca

[ChS]=

[PTS]= ca na ca + 2 B. K. na ca for ca na ca.

[Thai]=

[Kambodian]=

35.

35[BJTS]= daññhà

[ChS]=

[PTS]= daññhà + B. K. diññhà.

[Thai]=

[Kambodian]=

36.

36[BJTS]= Sutà + 1. Sutvà machasaü.

[ChS]=

[PTS]=

[Thai]=

[Kambodian]=

37.

37[BJTS]= Mutà + 2. Mutvà machasaü

[ChS]=

[PTS]=

[Thai]=

[Kambodian]=

38.

38[BJTS]= Vi¤¤àtà + 3. Vi¤¤atvà machasaü.

[ChS]=

[PTS]=

[Thai]=

[Kambodian]=

39.

39 [BJTS] = pana + 4. Tàdimhà machasaü.

[ChS]=

[PTS]=

[Thai]=

[Kambodian]=

40.

40[BJTS]= tàditamhà a¤¤o

[ChS]=

[PTS]= tàditamhà a¤¤o + 4 B. K. tàdi yeva || tàdi yev`ekà || tamhà ca pana tàdimhà a¤¤o; S. S. tàdi se yeva, &c.; S. M. tàdi so.

[Thai]=

[Kambodian]=

41. 41[BJTS]= Yaü ki¤ci diññhaü va sutaü mutaü và

Ajjhositaü saccamutaü paresaü

[ChS]=

[PTS]= Yaü ki¤ci diññhaü va sutaü mutaü và

Ajjhositaü saccamutaü paresaü+ 5 B. K. Yaü ki¤ci diññhaü sutaü và mutaü và

Ajjhositaü saccaü musà paresaü.

[Thai]=

[Kambodian]=

42.

42[BJTS]= saya

[ChS]=

[PTS]= saya + 6 B. K. tàdisayaü; S. M. tàdi sayana.

[Thai]=

[Kambodian]=

43.

43[BJTS]= Saccaü musà

[ChS]=

[PTS]= Saccaü musàü + 7 B. K. saccaü musà

[Thai]=

[Kambodian]=

44.

44[BJTS]= pañigacca + 5. Pañikacca machasaü.

[ChS]=

[PTS]= pañigacca + 8 B. K. pañikaccaü

[Thai]=

[Kambodian]=

45.

45[BJTS]= anãtihaü

[ChS]=

[PTS]= anãtihaü + 1 B. K. anitiyaü.

[Thai]=

[Kambodian]=

46.

46[BJTS]= mahantehi

[ChS]=

[PTS]= mahantehi + 2 B. K. mahattehi.

[Thai]=

[Kambodian]=

47.

47[BJTS]= Ye ca

[ChS]=

[PTS]= Ye ca + 3 B. K. ye ca ; S. S. omits ca.

[Thai]=

[Kambodian]=

48.

48[BJTS]= te

[ChS]=

[PTS]= te ca + 4 ca is Omitted by B. K.

[Thai]=

[Kambodian]=

49.

49[BJTS]= ca

[ChS]=

[PTS]= ca + 1 Omited by B. K.

[Thai]=

[Kambodian]=

50.

50[BJTS]= ca

[ChS]=

[PTS]= ca + 1 Omited by B. K.

[Thai]=

[Kambodian]=

51.

51[BJTS]= ca

[ChS]=

[PTS]= ca + 1 Omited by B. K.

[Thai]=

[Kambodian]=

52.

52[BJTS]= hoti + 1. Tuññho machasaü

[ChS]=

[PTS]=

[Thai]=

[Kambodian]=

53.

53[BJTS]= agathito + 2. Agadhito machasaü.

[ChS]=

[PTS]= agathito + 2 B. K. agadhito

[Thai]=

[Kambodian]=

54.

54[BJTS]= anajjhàpanno

[ChS]=

[PTS]= anajjhopanno + 3 anajjhàpanno

[Thai]=

[Kambodian]=

55.

55[BJTS]= paribhu¤jati.

[ChS]=

[PTS]= paribhu¤jati. + 4 See M. N. 55, p. 369.

[Thai]=

[Kambodian]=

56.

56[BJTS]= poràõe

[ChS]=

[PTS]= poràõe + 5 S. S. poràõo, ocasionally, further on, poràõe.

[Thai]=

[Kambodian]=

57.

57[BJTS]= nàrati vãrasaühati

[ChS]=

[PTS]= nàratã dhiraü sahati + 1 S. S. ,S. Com. nàrañi dhirà saühati; S. D. nàratã dhãraühati; B. K. nàratã dhãraü sahati.

[Thai]=

[Kambodian]=

58.

58[BJTS]= dhãro hi aratiü saho.

[ChS]=

[PTS]= dhãro hi aratiü saho + 2 S. T. dhãro ti aratiü saho; S. Com. , S. D. dhãro hi aratiü saho; B. K. dhãro hi aratisaho.

[Thai]=

[Kambodian]=

59.

59[BJTS]= sabbakammavihàyinaü

[ChS]=

[PTS]= sammà kammaviyàkataü + 1 S. T., S. M. saccakammaviyàkãnaü; S. D. saccakammvihàvãnaü; S. Com., B. K. sabbakammavihàyinaü.

[Thai]=

[Kambodian]=

60.

60[BJTS]= panunnaü ko

[ChS]=

[PTS]= panunnaü kho + 2 S. S. panunnaü kho; B. K. panunnaüko nivàraye.

[Thai]=

[Kambodian]=

61.

61[BJTS]= Nekkhaü

[ChS]=

[PTS]= Nekkhaü + 3 B. K. Nikkhaü.

[Thai]=

[Kambodian]=

62.

62[BJTS]= sappiniyàtãre + 1. Sippinikàtãre machasaü.

[ChS]=

[PTS]= sappiniyàtãre + 4. B. K. sappiniyà nadiyà tãre.

[Thai]=

[Kambodian]=

63.

63[BJTS]= paribbàjakà

[ChS]=

[PTS]= paribbàjakà + 1 B. K. reads paribbàjako throughout.

[Thai]=

[Kambodian]=

64.

64[BJTS]= ànubhàvanti

[ChS]=

[PTS]= ànubhàvanti + 2 B. K. ssànubhanti.

[Thai]=

[Kambodian]=

65.

65[BJTS]= tassa

[ChS]=

[PTS]= tassa + 1 B. K. tattha.

[Thai]=

[Kambodian]=

66.

66[BJTS]= ñhànà

[ChS]=

[PTS]= ñhànà + 2 B. K. garayhaü ñhànaü

[Thai]=

[Kambodian]=

67.

67[BJTS]= hi

[ChS]=

[PTS]= hi + 3 B. K. omits hi.

[Thai]=

[Kambodian]=

68.

68[BJTS]= pujjà.

[ChS]=

[PTS]= pujjà + 4 B. K. pujà.

[Thai]=

[Kambodian]=

69.

69[BJTS]= pujjà.

[ChS]=

[PTS]= pujjà + 4 B. K. pujà.

[Thai]=

[Kambodian]=

70.

70[BJTS]= ca hi

[ChS]=

[PTS]= ca hi + 5 B. K. cahi altered to ca.

[Thai]=

[Kambodian]=

71.

71[BJTS]= ime

[ChS]=

[PTS]= ime + 6 B. K. omits ime.

[Thai]=

[Kambodian]=

72.

72[BJTS]= vassabha¤¤à

[ChS]=

[PTS]= vassaü bha¤¤à +7 B. K. vassabha¤¤à.

[Thai]=

[Kambodian]=

73.

73[BJTS]= nindàbyàrosà upàrambhabhayàti

[ChS]=

[PTS]= nindàbyàrosana upàrambhabhayàti + 8 B. K. nindàbyàrosà upavàdabhayàti.

[Thai]=

[Kambodian]=

74.

74[BJTS]= loko kàliko

[ChS]=

[PTS]= loko kàëiko + 9 S. D. loke kàlako.

[Thai]=

[Kambodian]=

75.

75[BJTS]= vaüso

[ChS]=

[PTS]= vaüso + 10 S. D. vasse; S. Tr. vaso.

[Thai]=

[Kambodian]=